Citata – tai yra pasirinkto teksto ištrauka rašomame tekste, paprastai išskiriama kabutėmis. Citavimas – tai yra pasirinkto teksto įterpimas į kitą rašomą darbą, nurodant to teksto autorių bei šaltinį. Tai yra ne tik svarbi mokslinio darbo dalis, atskleidžianti mokslo darbų tarpusavio ryšius, bet ir padeda išvengti plagijavimo. Citavimo stiliai įvairiose mokslo srityse gali būti skirtingi, o cituoti reikia tik tiek, kiek yra būtina. Citata negali užgožti darbo autoriaus minčių, o tuo tarpu jos negali užgožti citatos. Svarbiausias citavimo principas yra tas, kad visada reikia nurodyti šaltinio informaciją, iš kurio buvo paimta citata.
Kaip Teisingai Cituoti Eilėraštį?
Eilėraščių citavimas:
- Gali būti cituojami tikslūs žodžiai arba eilutės, arba fragmentai iš eilėraščių:
Cituojant tokiu būdu, reikia citatą paimti į kabutes, t.y. kabutes reikia rašyti tiek citatos pradžioje, tiek pabaigoje. Pavyzdžiui, “Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų”. Tai yra citata iš H. Radausko eilėraščio “Gėlės ir vėjas”. Po citatos reikia nurodyti kelintą eilėraščio eilutę cituojate ir parašyti skaičių skliausteliuose, pvz., “Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų” (5).
- Gali būti cituojamos kelios eilutės:
Cituojant kelias eilėraščio eilutes reikia naudoti pasvirąjį brūkšnį, kuris nurodo, kur baigiasi viena eilėraščio eilutė ir prasideda kita eilutė. Pavyzdžiui, “Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų / Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų”. Tada skliausteliuose nurodykite tų eilučių numerį, pvz., “Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų / Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų” (5 – 6).
- Gali būti cituojamas eilėraštis kalbos metu:
Jei norite cituoti eilėraštį kalbos metu, tada prieš skaitydami citatą turite nurodyti autoriaus vardą ir eilėraščio pavadinimą. Pavyzdžiui, kaip Henrikas Radauskas savo eilėraštyje “Gėlės ir vėjas” rašė:… Arba galite pirmiausia perskaityti citatą, o tik tada nurodyti autorių ir eilėraščio pavadinimą.
