Įvairių medžiagų poveikis metalui, o ypač suvirintai metalo siūlei, yra skirtingas. Vienos medžiagos veikia metalą, kitos ne. Kai kurios medžiagos kaip korozija veikia metalą, kitos padidina jo nestabilumą, o dar kitos – padidina suirimo tikimybę. Jei jums įdomu, kaip vandenilis veikia metalo siūlę, skaitykite toliau.
Kaip Metalo Siūlę Veikia Vandenilis?
Vandenilio poveikis metalui:
Vandenilis metalo siūlėje labai sumažina metalo plastiškumą, o tai taip pat vadinama “vandeniliniu metalo trapumu”. Dėl šio proceso atsiranda labai svarbi problema, t.y. dėl vandenilio poveikio metalui suvirintos konstrukcijos gali iš lėto suirti. Dėl šios priežasties atsiranda metalinių konstrukcijų, kurias veikia korozija, nestabilumas. Be to, vandenilis didina plyšių susidarymo metalo siūlėje tikimybę. Taip pat plyšių susidarymas didėja ir terminio poveikio zonoje, kadangi vandenilis išsiskiria ne tik į aplinką, bet ir mikroplyšiuose arba mikrotuštumose. Susikaupęs šiuose metalo plyšiuose molekulinis vandenilis sukuria didelį slėgį, kuris dar labiau padidina plyšį. Norint, kad siūlėje vandenilio kiekis sumažėtų arba visai nesikauptų reikia gerai nuvalyti suvirinamas briaunas ir vielą arba jas išdžiovinti.
Dėl vandenilio įsisavinimo į metalą, jis ilgainiui tampa trapesnis, o tai gali sukelti metalo nestabilumą, tačiau šis trapumo procesas yra ilgalaikis ir sunkiai pastebimas. Vandenilio kiekio metalo siūlėje būna mažiau, jei yra virinama atvirkščio poliškumo nuolatine srove. Kad vandenilio kiekis efektyviai sumažėtų metale, reikia pervesti jį į patvarius junginius, tokius kaip: vandenilio fluoridas – HF arba hidroksilas – OH. Vandeniliui junginiuose surišti su kitomis medžiagomis naudojamas fluoras arba deguonis.
