Egzistuoja daugybė įvairių emocijų, turinčių įtakos tam, kaip mes gyvename ir bendraujame su kitais. Kartais netgi gali atrodyti, kad mus valdo šios emocijos. Mūsų pasirinkimams, sprendimams, veiksmams ir suvokimui įtaką daro emocijos, kurias tuo metu išgyvename.
Psichologai bandė nustatyti skirtingas emocijų rūšis, kurias patiria žmonės. Sukurtos kelios skirtingos teorijos, skirtos kategorizuoti ir paaiškinti emocijas, kurias jaučia žmonės.
Aštuntajame dešimtmetyje psichologas Paulas Eckmanas identifikavo šešias pagrindines emocijas, kurios, jo teigimu, buvo visuotinai patiriamos bet kuriose žmonių kultūrose. Jo identifikuotos emocijos buvo laimė, liūdesys, pasibjaurėjimas, baimė, nuostaba ir pyktis. Vėliau jis išplėtė šį pagrindinių emocijų sąrašą įtraukdamas į jį pasididžiavimą, gėdą, drovumą ir jaudulį.
Psichologas Robertas Plutchikas sukūrė „emocijų ratą“, kuris veikė panašiai kaip spalvų ratas. Jo teigimu, emocijas galima sieti ir derinti, kad susidarytų skirtingi jausmai, panašiai kaip spalvas galima maišyti, kad būtų sukurti kiti atspalviai.
Pagal šią teoriją, elementaresnės emocijos veikia panašiai kaip statybinės medžiagos. O sudėtingesnės, kartais mišrios emocijos, yra šių elementarių emocijų padarinys. Pavyzdžiui, meilė gali būti kuriama derinant tokias pagrindines emocijas kaip džiaugsmas ir pasitikėjimas.
2017 m. atliktas tyrimas rodo, kad yra daug daugiau pagrindinių emocijų, nei manyta anksčiau. Tyrime, paskelbtame leidinyje „Proceedings of National Academy of Sciences“, mokslininkai nustatė 27 skirtingas emocijų kategorijas.
Skirtingi tyrėjai nustatė, kad žmonės išgyvena emocijas netolygiai. Pažvelkime atidžiau į kai kuriuos pagrindinius emocijų tipus ir paanalizuokime, kokį poveikį jie turi žmogaus elgesiui.
Iš visų skirtingų emocijų žmonės dažniausiai siekia laimės. Laimė dažnai apibrėžiama kaip maloni emocinė būsena, kuriai būdingi pasitenkinimo, džiaugsmo, malonumo, sėkmės ir gerovės jausmai. Tyrimų, kuriuose analizuojama laimė, pradėjo sparčiai daugėti nuo 1960-ųjų. Ji domino daugybę mokslinių sričių, tačiau labiausiai – psichologiją, o ypač pozityviąją psichologiją. Laimės emocijos kartais išreiškiamos:
Nors laimė laikoma viena pagrindinių žmogaus emocijų, kultūra dažnai daro įtaką tam, kas, žmonių manymu, sukuria laimę. Pavyzdžiui, popkultūros įtaka dažniausiai pabrėžia, kad įgyvendinus tam tikrus didelius gyvenimo tikslus, pavyzdžiui, įsigijus būstą ar gavus gerai apmokamą darbą, aplankys laimė. Realybėje dalykai, kurie iš tikrųjų prisideda prie laimės, dažnai yra daug kompleksiškesni ir labiau individualizuoti. Žmonės jau seniai tiki, kad laimė ir sveikata yra labai stipriai susiję. Tai patvirtino ir tyrimai – laimė gali glaudžiai sietis su gera fizine ir psichine sveikata.
Laimė siejama su įvairiais dalykais, įskaitant ir ilgaamžiškumą bei padidėjusį sutuoktinių pasitenkinimą. Ir priešingai, nelaimingumas siejamas su bloga sveikata.
Pavyzdžiui, stresas, nerimas, depresija ir vienatvė buvo siejami su tokiais dalykais kaip prastesnis imunitetas, padidėjusi uždegimų tikimybė ir sumažėjusi gyvenimo trukmė.
Liūdesys yra dar viena emocijų rūšis, dažnai apibūdinama kaip trumpalaikė emocinė būsena, kuriai būdingi nusivylimo, sielvarto, beviltiškumo, abejingumo ir prastos nuotaikos jausmai. Kaip ir kitas emocijas, taip ir liūdesį kartais patiria visi žmonės.
Kai kuriais atvejais žmonės gali išgyventi ilgą ir sunkų liūdesio periodą, kuris ilgainiui gali virsti depresija.
Liūdesį galima išreikšti įvairiais būdais:
Liūdesio intensyvumas ar sunkumas gali skirtis priklausomai nuo pagrindinės jį sukėlusios priežasties, taip pat gali skirtis tai, kaip žmonės susidoroja su tokiais jausmais.
Liūdesys gali paskatinti žmones imtis tam tikrų veiksmų ar poelgių, pavyzdžiui, vengti kitų žmonių, nesirūpinti savimi ar kankintis dėl neigiamų minčių. Toks elgesys gali dar labiau sustiprinti liūdesio jausmą ir pailginti šios emocijos trukmę.
Baimė yra galinga emocija, kuri taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį kasdienybėje ir ją gali būti sunku išgyventi, įveikti. Kai žmogus susiduria su tam tikru pavojumi ir patiria baimę, išgyvena vadinamąją įveikimo ataką – raumenys įsitempia, širdies ritmas ir kvėpavimas pagreitėja, o protas tampa budresnis, priversdamas kūną bėgti nuo pavojaus arba kovoti. Tai padeda užtikrinti pasirengimą efektyviai kovoti su grėsmėmis artimoje aplinkoje.
Baimės emocijos gali būti išreiškiamos:
Žinoma, ne visi baimę išgyvena vienodai. Kai kurie žmonės gali būti jautresni baimei, taip pat šią emociją sustiprinti gali tam tikros situacijos ar daiktai. Baimė yra emocinis atsakas į tiesioginę grėsmę. Žmonės gali sukurti panašią reakciją į numatomas grėsmes ar net mintis apie galimus pavojus, ir tai dažniausiai laikoma nerimu. Pavyzdžiui, socialinis nerimas apima numatomą socialinių situacijų baimę. Kita vertus, kai kurie žmonės iš tikrųjų ieško baimę sukeliančių situacijų. Ekstremalus sportas ir kiti užsiėmimai gali kelti baimę, tačiau atrodo, kad kai kurie žmonės mėgaujasi tokiais jausmais.
Pakartotinis baimės objekto ar situacijos poveikis gali paskatinti žmogų lengviau priimti ir netgi prisitaikyti prie šios emocijos, o tai savo ruožtu sumažina baimės ir nerimo jausmus.
Dažniau susidūrus su objektais ar situacijomis, kurios kelia baimę, ilgainiui baimės jausmas ima mažėti.
Pasibjaurėjimas yra dar viena iš šešių pagrindinių emocijų, identifikuotų Eckmano. Pasibjaurėjimas gali būti rodomas keliais būdais, įskaitant:
Tokie pasibjaurėjimo jausmai gali kilti dėl daugelio dalykų, įskaitant nemalonų skonį, vaizdą ar kvapą. Tyrėjai mano, kad ši emocija atsirado kaip reakcija į maisto produktus, kurie gali būti kenksmingi ar mirtini. Kai žmonės užuodžia ar ragauja, pavyzdžiui, blogą maistą, pasišlykštėjimas yra tipinė reakcija. Prasta higiena, infekcija, kraujas, puvėsis ir mirtis taip pat gali sukelti bjaurastį. Pasibjaurėjimas gali būti kūno pasirinkimas, siekiant išvengti dalykų, kuriais gali būti perduodamos ligos.
Žmonės taip pat gali patirti moralinį pasibjaurėjimą stebėdami kitų asmenų elgesį, kuris jiems atrodo nemalonus, amoralus ar blogas.
Pyktis gali būti ypač stipri emocija, kuriai būdingi priešiškumo, susijaudinimo ir nusivylimo jausmai. Kaip ir baimė, pyktis gali turėti įtakos kūno gynybinei reakcijai. Kai grėsmė sukelia pykčio jausmą, žmogus linkęs atremti pavojų ir apsisaugoti.
Nors pyktis dažnai laikomas neigiama emocija, kartais tai gali būti geras dalykas. Tai gali būti konstruktyvi emocija, padedanti išsiaiškinti žmonių santykių poreikius, taip pat gali paskatinti imtis veiksmų ir rasti sprendimus tam, kas jaudina. Tačiau pyktis gali tapti problema, kai jis yra per stiprus arba išreikštas pavojingu ar kenksmingu kitiems būdu. Nevaldomas pyktis gali greitai virsti agresija, prievarta ar smurtu. Šio tipo emocijos gali turėti tiek psichinių, tiek fizinių padarinių. Pyktis gali apsunkinti racionalių sprendimų priėmimą ir gali turėti įtakos fizinei sveikatai.
Pyktis siejamas su širdies ligomis ir diabetu. Pyktis taip pat siejamas su elgesiu, keliančiu pavojų sveikatai ar net gyvybei, pavyzdžiui, agresyvus vairavimas, alkoholio vartojimas ir rūkymas.
Nuostaba yra dar viena iš šešių pagrindinių žmogaus emocijų, kurią identifikavo Eckmanas. Nuostaba dažniausiai būna gana trumpa būsena ir jai būdinga fiziologinė reakcija, kai įvyksta kažkas netikėto. Šio tipo emocijos gali būti teigiamos, neigiamos arba neutralios. Pavyzdžiui, nemalonią nuostabą (nustebimą) gali sukelti, kai tamsiu paros metu vairuojant netikėtai iš krūmo iššoka gyvūnas, kuris išgąsdina vairuotoją. Teigiamos ar malonios nuostabos pavyzdys – grįžus namo pasitinka artimiausi draugai, kurie susirinko švęsti jūsų gimtadienio. Nuostaba dažniausiai išreiškiama:
Nustebę žmonės gali patirti adrenalino pliūpsnį, kuris padeda paruošti kūną kovai arba bėgimui.
Nuostaba gali turėti stiprų poveikį žmogaus elgesiui. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad žmonės linkę skirtingai reaguoti į nuostabą keliančius įvykius.
Nuostabą keliantys dalykai ar situacijos labiau nei kiti išryškėja atmintyje. Tyrimai atskleidė, kad žmonės labiau paveikiami stebinančių argumentų ir lengviau įsimena stebinančią informaciją.
Šešios pagrindinės Eckmano aprašytos emocijos yra tik dalis daugybės skirtingų emocijų rūšių, kurias žmonės gali išgyventi. Eckmano teorija atskleidžia, kad šios pagrindinės emocijos yra universalios visose pasaulio kultūrose. Tačiau kitos teorijos ir naujausi tyrimai nesumenkina ir kitų emocijų svarbos – įvairios emocijų rūšys turi būti ir toliau nagrinėjamos ir klasifikuojamos. Taip pat Eckmanas į savo emocijų sąrašą įtraukė ir daugybę kitų emocijų, tačiau pasiūlė, kad skirtingai nei šešios pagrindinės emocijos, kitos emocijos nebūtinai gali būti išreiškiamos veido išraiškomis. Kai kurios emocijos, kurias tyrėjas nustatė vėliau, buvo:
Ne visi teoretikai sutaria, kaip klasifikuoti emocijas ir kurios iš jų turi būti laikomos pagrindinėmis emocijomis. Nors Eckmano teorija yra viena iš geriausiai žinomų, kiti teoretikai siūlė savo idėjas, kokios emocijos, jų manymu, sudaro žmogaus patirties branduolį. Pavyzdžiui, kai kurie tyrėjai teigė, kad yra tik dvi ar trys pagrindinės emocijos. Kiti teigė, kad emocijos egzistuoja tam tikra hierarchine tvarka. Pagrindines emocijas, tokias kaip meilė, džiaugsmas, nuostaba, pyktis ir liūdesys, galima suskirstyti į antrines emocijas. Pavyzdžiui, meilė susideda iš antrinių emocijų, tokių kaip prieraiškumas ir ilgesys. Šios antrinės emocijos gali būti suskirstytos į tretines emocijas, pavyzdžiui, simpatijas, rūpestingumą, atjautą ir švelnumą.
Naujausias tyrimas rodo, kad egzistuoja mažiausiai 27 skirtingos emocijos, kurios yra glaudžiai susijusios. Išanalizavę daugiau nei 800 vyrų atsakymus, peržiūrėję daugiau nei 2000 vaizdo įrašų, mokslininkai sukūrė interaktyvų žemėlapį, kad pademonstruotų, kaip emocijos yra susijusios tarpusavyje.
„Mes nustatėme, kad 27 skirtingos emocijos, o ne šešios, buvo reikalingos norint, kad šimtai žmonių, žiūrėdami kiekvieną vaizdo įrašą, įvardytų savijautą“, – paaiškino vyresnysis tyrėjas Dacheris Keltneris.
Emocijos nėra pavienės būsenos. Atvirkščiai, tyrimai rodo, kad egzistuoja emocijų nevienareikšmiškumas ir šios emocijos yra glaudžiai susijusios.
Tyrimo pagrindinis autorius ir Berklio neuromokslų doktorantas Alanas Cowenas teigia, kad emocijų aiškinimas gali atlikti svarbų vaidmenį padedant mokslininkams, psichologams ir gydytojams daugiau sužinoti apie tai, kaip emocijos susijusios su smegenų veikla, elgesiu ir nuotaika. Grynindamas šių emocijų supratimą, tyrėjas tikisi, kad mokslininkai galės sukurti patobulintą psichiatrinių būklių gydymo metodą.
Emocijos vaidina svarbų vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime, jos daro įtaką tam, kaip mes bendraujame su kitais, daro įtaką priimamiems sprendimams. Suprasdami keletą skirtingų emocijų tipų, žmonės gali aiškiau suprasti, kaip šios emocijos yra išreikštos ir kokį poveikį jos daro elgesiui. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad jokios emocijos nėra atsitiktinės. Daugybė patiriamų emocijų yra sudėtingos, tačiau paįvairina ir praturtina gyvenimą.
