Yra įvairių būdų, kaip kunigai priima tikinčiųjų išpažintį, jie kartais sako skirtingas maldas ir skaito skirtingus raštus. Šiame straipsnyje pateikiamas tradicinis išpažinties ėjimo būdas – pagrindai to, ką reiktų žinoti ir pasakyti kunigui. Jei norite sužinoti daugiau apie krikščionišką gyvenimą, apie tai, kaip turėtų elgtis krikščionys ir kokių nuodėmių turėtų vengti, skaitykite toliau.
Kartais žmonės nervinasi eidami išpažinties. Tačiau neleiskite kylantiems nervams ar baimei jūsų sulaikyti. Kad ir kaip ilgai nėjote išpažinties, kad ir kokia didelė nuodėmė jus slegia, kad ir kaip gėdingai jaučiatės – neleiskite niekam numalšinti jūsų noro eiti išpažinties.
Atminkite, kad eidami išpažinties susitinkate su Viešpačiu. Kunigai yra skirtingi – vieni mums patinka labiau, kiti – mažiau. Bet svarbu yra Jėzaus buvimas žmogaus gyvenime per kunigo tarnystę, o ne paties kunigo asmenybė. Kristus paliečia žmogaus gyvenimą per kiekvieną kunigą, koks jis bebūtų. Be to, kiekvienas kunigas žmonių išpažintį visą gyvenimą laikys visiškoje paslaptyje.
Savo vietinėje parapijoje turėtumėte bent kartą per savaitę atlikti išpažintį. Taip pat naudinga žinoti išpažinties laiką ir kitose, netoliese esančiose, bažnyčiose. Jūs, kaip katalikas, turite teisę eiti išpažinties „anonimiškai“, t. y. kai išpažinties metu kunigas negali jūsų identifikuoti. Jei jūsų vietinė parapija tokios galimybės nesuteikia, tada, jei norite, galite pabandyti atlikti išpažintį kitoje parapijoje. Stenkitės eiti išpažinties reguliariai, galbūt kas mėnesį.
Kiekvienos dienos pabaigoje trumpai apsvarstykite savo veiksmus, poelgius, pasakytus žodžius. Tokiu būdu tapsite jautresni tam, kas iš tikrųjų vyksta jūsų gyvenime, ir būsite labiau pasiruošę bei sąžiningesni, kai eisite išpažinties.
Skirkite kelias minutes prieš savo išpažintį: melskite Dievo pagalbos; išanalizuokite savo sąžinę; prisiminkite visas padarytas nuodėmes (užrašykite jas, jei tai padeda); melskite Dievo atleidimo.
Tačiau nepersistenkite – neskirkite visos amžinybės, kad prisimintumėte kiekvieną mažą nuodėmę – dešimt minučių yra tinkamiausias laiko tarpas. Žmogaus pareiga išpažintyje paminėti visas savo sunkias nuodėmes; taip pat rekomenduojama paminėti ir mažesnes nuodėmes bei kasdienius nusižengimus, tačiau nereikia išvardyti kiekvienos smulkmenos ar itin smulkių detalių (nebent jos būtų labai svarbios). Atminkite, kad mažos nuodėmės atleidžiamos ir užmirštos, kai tik meldžiame Dievo atleidimo ir visada, kai priimame šv. komuniją.
Jei nesate tikri, ką pasakyti ar daryti išpažinties metu, nesijaudinkite – pasakykite kunigui ir paprašykite jo padėti jums, kai eisite išpažinties.
Išpažintį pradėkite persižegnodami „Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.“ ir pasakydami žodžius „Garbė Jėzui Kristui“. Toliau kalbame: „ Tėve, palaimink mane, nusidėjėlę / nusidėjėlį. Išpažinties paskutinį kartą buvau [nurodykite laiko trukmę ar apytikslę datą]. Gerajam Dievui nusidėjau šiomis nuodėmėmis“.
Dabar išpažinkite savo nuodėmes. Būkite paprasti ir konkretūs. Tiesiog žodžiais išsakykite tai, ką padarėte netinkamai ar nederamai. Negalima teisintis; bet jei tai padeda, pasakykite šiek tiek apie tai, kas nutiko ir dėl ko taip pasielgėte. Baigę pasakykite: „Daugiau neprisimenu, gailiuosi dėl padarytų nuodėmių ir žadu pasitaisyti. Prašau atleidimo“.
Tada kunigas gali su jumis pasikalbėti ir patarti. Jis suteiks jums atgailą. Prieš atleidimo maldą kunigas nurodo gailėtis (pavyzdžiui, kalbėti maldą ar atlikti tam tikrus veiksmus) ir kalba tokią maldą pats: „Dievas, gailestingumo Tėvas, savo Sūnaus mirtimi ir priskėlimu sutaikęs pasaulį su savimi ir atsiuntęs Šventąją Dvasią nuodėmėms atleisti, per Bažnyčią tesuteikia tau atleidimą ir ramybę. Aš tave išrišu iš nuodėmių vardą Dievo – Tėvo, ir Sūnaus, iš Šventosios Dvasios.“
Galiausiai nuodėmes išpažįstantis asmuo turi persižegnoti ir pasakyti „Amen“.
Jei yra galimybė, prieš išeidami atlikite atgailą bažnyčioje; pavyzdžiui, jei kunigas nurodė pasakyti tam tikrą maldą, atsiklaupkite tam skirtoje vietoje ir melskitės.
Trumpai melskitės dėkodami už atleidimą, kurį gavote šiame sakramente; ir melskite Dievo pagalbos gyvenant geresnį gyvenimą.
Galite jausti palengvėjimą, ramybę ir užplūdusį džiaugsmą. Arba galite jaustis apsivalę. Tai nelabai svarbu. Svarbu yra tai, kad jums buvo atleista ir suteiktas naujas gyvenimas. Viešpats jus palietė, net jei to nejautėte. Toks tikėjimas turėtų suteikti savotišką vidinę ramybę ir džiaugsmą.
Jei pamiršote paminėti kokią nors mažą nuodėmę, nesijaudinkite. Kol esame sąžiningi ir sąmoningai nieko neslepiame nuo kunigo, galime tikėtis Dievo atleidimo. Jei vėliau prisiminsite dideles nuodėmes, galite dar kartą eiti išpažinties.
Sąžinės patikrinimas padeda būti sąžiningiems sau ir sąžiningiems su Dievu. Tai nėra našta, nėra sunku. Tai padeda ištirti savo gyvenimą ir tinkamai išpažinti nuodėmes, kad galėtumėte būti taikūs su Kristumi ir vieni su kitais. Žinoma, svarbu yra mylėti ir visa širdimi tikėti. Tikslinga paaiškinti, ką tai iš tikrųjų reiškia.
Šis sąžinės patikrinimas neturi būti atliekamas kiekvieną dieną ar išpažinties metu. Tai, kas čia pateikta, galima kartais peržvelgti. Sąžinės patikrinimas remiasi dešimčia Dievo įsakymų. Apmąstydami tai, galite paprašyti Viešpaties apšviesti kiekvieno širdis. Kai kurie išvardyti dalykai, tikėtina, jums netiks; bet jei kažkas ypač paliečia sąžinę, tada išpažinkite tai.
Visų pirma prisiminkime Dievo gailestingumą ir jo meilę žmonėms. Jo meilė niekada neapleidžia ir nesikeičia. Jis karštai myli kiekvieną, yra be galo geranoriškas. Vienintelė priežastis, dėl kurios žmogus prisimena savo nuodėmes, yra ta, kad gali kreiptis į jį ir gauti jo atleidimą bei išmokti mylėti jį dar stipriau.
Ar aš siekiu mylėti Dievą iš visos širdies?
Ar aš išlieku ištikimas Jėzui, net jei kyla sunkumų ar abejonių?
Ar kasdien skiriu bent šiek tiek laiko maldai?
Ar laikausi katalikų tikėjimo praktikos, ar nuo to nusisukau, ar pasisakiau prieš Bažnyčios mokymą?
Ar aš buvau susijęs su okultizmu, pavyzdžiui, su kokiais nors seansais, taro kortomis, būrimu ir kt.? Ar aš įtikėjau horoskopais?
Ar aš priėmiau šventąją komuniją padaręs / padariusi mirtiną nuodėmę?
Ar aš melavau kunigui išpažinties metu, ar sąmoningai nepripažinau mirtinos nuodėmės?
Ar aš negarbingai naudojau šventąjį Dievo vardą?
Ar aš pykstu ir piktinuosi Dievu?
Ar aš sąmoningai praleidau mišias sekmadieniais ar šventomis dienomis?
Ar nuoširdžiai stengiuosi ateiti į Mišias laiku, per Mišias klausytis ir melstis? Ar aš pasninkauju valandą prieš priimdamas šv. Komuniją (išskyrus vandenį ir vaistus)? Ar aš gerbiu bažnyčią?
Ar aš gerbiu savo tėvus? Ar rodau gerumą savo broliams ir seserims?
Ar su vaikais elgiuosi meiliai ir pagarbiai? Ar vykdau savo šeimos pareigas?
Ar aš palaikau ir rūpinuosi visų šeimos narių, ypač pagyvenusių žmonių ir ligonių, gerove?
Ar aš gerbiu savo teisėtus viršininkus ir jų klausau, ar laikausi teisingų savo šalies įstatymų?
Ar myliu savo kaimyną kaip save patį? Ar stengiuosi būti malonus ir dosnus su visais, kuriuos sutinku? Ar aš padedu tiems, kuriems reikia pagalbos?
Ar aš laikau neapykantą ar pyktį kam nors?
Ar bandau atleisti tiems, kurie mane įskaudino? Ar meldžiuosi už savo priešus?
Ar tyčia bandžiau ką nors įskaudinti – fiziškai ar emociškai?
Ar aš padariau abortą, ar paskatinau kitą daryti abortą?
Ar aš bandžiau nusižudyti?
Ar aš piktnaudžiavau alkoholiu ar vartojau nelegalius narkotikus?
Ar per blogą pavyzdį paskatinau ką nors nusidėti?
Ar rūpinuosi savo fizine, emocine ir dvasine sveikata?
Ar esu ištikimas savo vyrui ar žmonai savo veiksmais, žodžiais ir mintimis?
Ar būdamas katalikas vedžiau už Bažnyčios ribų?
Ar santuoka buvo atvira naujam gyvenimui, ar aš naudoju kontracepcijos priemones?
Ar aš užsiėmiau lytiniais santykiais prieš vedybas?
Ar žiūriu pornografiją?
Ar aš masturbavau?
Ar aš vartojau nešvankią kalbą ar pasakojau nešvankius anekdotus?
Ar rengiuosi ir elgiuosi kukliai? Ar esu pagarbus ir skaistus savo santykiuose?
Ar bandau vengti nešvarių minčių ir pagundų?
Ar vogiau, ar priėmiau vogtas prekes?
Ar aš ką nors apgavau, ar esu skolingas?
Ar tingiu? Ar eikvoju laiką darbe, mokykloje ar kolegijoje?
Ar aš lošiu?
Ar pagal savo galimybes dalinuosi tuo, ką turiu, su vargšais ir Bažnyčia?
Ar naudojau piratinę medžiagą: vaizdo įrašus, muziką, programinę įrangą?
Ar sakau tiesą, net jei tai nepatogu? O gal aš meluoju ar klaidinu žmones?
Ar esu patikimas ir nuoširdus žmogus? Ar laikausi žodžio, ar mano pažadai yra konfidencialūs dalykai?
Ar aš nesąžiningai elgiausi per egzaminus, ar buvau nesąžiningas studijų metu?
Ar aš apkalbėjau, skleidžiau gandus ar kaip nors šmeižiau žmones?
Ar aš ką nors išjuokiau ar žeminau?
Ar esu dėkinga už turimus daiktus ir už Dievo duotas gėrybes? O gal aš visada skundžiuosi?
Ar pavydžiu kitiems žmonėms: pavydžiu jų turto, talentų, grožio, sėkmės ar santykių?
Ar aš gobšus, ar egoistas? Ar aš vaikausi materialių dalykų?
